Mažeikiai

Viekšnių seniūnijos centras - Viekšnių miestelis. Seniūnijoje yra 36 kaimai, didesni iš jų: Palnosai, Kapėnai, Pakalupis.

Plotas - 21102,5 ha

Gyventojų skaičius - 5952 žm.

Viekšniai

Viekšniai (žem. Vėikšnē) – miestelis Mažeikių rajone, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Į šiaurę nuo miesto plyti Kamanų pelkė.

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis (1528 m.) ir Viekšnių dvaras. 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI–XVIII amžiuje. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras.

Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra hidroniminis vietovardis, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu.

Viekšniuose viena iš labiausiai lankomų vietų – senasis vandens malūnas, kuris yra technikos paminklas. Jį 1897 m. pastatė Pranciškus Lengvenis. Buvo supiltas pylimas, pastojęs kelią Ventos srovei ir privertęs ją sukti malūno turbiną. Malūnas beregint sukėlė Užventės kaimo kairiajame Ventos krante gyventojų nepasitenkinimą, nes polaidžių metu tvenkinyje nebetelpantis vanduo užliedavo daržus. Raudonų plytų malūno pastatas išlikęs be didesnių pakeitimų. Pirmame pastato aukšte buvo malimo įrengimai ir „žmonių troba“, antrame – girnos, šatrai, piklius ir malūnininko butas. Trečiasis aukštas vadintas bėlingiu, jame buvo didelis ratas, kuris sukdavo keltuvą su grūdų maišais. 1989 m. netoli vandens malūno Ventos upės krantus sujungė kabantis tiltas.

Pagarbą didžiai Biržiškų šeimai kraštiečiai išreiškė 1995 m. Viekšnių centre jiems atidengdami paminklą. Ant šešių paminklo šoninių plokščių - brolių profesorių ir jų tėvų bareljefai ir užrašai, trumpai nusakantys jų nuopelnus gimtajam kraštui.

Aleksandras Griškevičius laikomas Lietuvos aviacijos pradininku. Apsigyvenęs Viekšniuose kūrė skraidymo aparatus bei juos bandė. 1981 m. restauruotame pastate, kur aviatoriaus gyventa, atidarytas memorialinis muziejus. Jame eksponuojamas A. Griškevičiaus suprojektuoto ir aprašyto skraidymo aparato „garlėkio“ maketas, aviatoriui skirti meno kūriniai, žiniasklaidos publikacijos, informacinė medžiaga apie aviacijos raidą Lietuvoje ir Viekšnių krašte, taip pat lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimą atskleidžiančios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos kolekcija.

Pačiame Viekšnių miesto centre, buvusios aikštės kampe, baltomis langinėmis kviečia užsukti senoji Viekšnių vaistinė. Manoma, kad tai seniausias Viekšnių pastatas, statytas XVIII a. 1980 m. dėl avarinio pastato stovio vaistinė perkeliama į kitas patalpas, o 1987 m. pastatą perdavus Kultūros ministerijai, gaunamas leidimas restauruoti vaistinę ir įsteigti muziejų. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su įrengtu XIX a. pabaigos inteligento butu bei senaisiais farmacijos reikmenimis. Vėliau atkuriamas ir vaistinės vaistažolių sodas. Tai autentiška XIX a. II pusės kaimiško tipo vaistinė su išlikusiu oficinos (receptų kambario) apstatymu, vaistų gamybos įranga, priemonėmis, receptais, įvairia vaistinės dokumentacija. Tarp vaistingųjų medžiagų pavyzdžių eksponuojamos vėžio girnelės, žmogaus odos diržai, Sibirinio bebro sruogliai ir kt.

Gyvoliai

Kaimas Mažeikių rajone, Ventos regioninio parko teritorijoje, dešiniajame Virvytės (Virvyčios) upės krante (netoli jos žiočių). Kaime stūkso Gyvolių piliakalnis, vadinamas Švedkalniu, šiaurėje plyti nedidelis Santeklių miškas. 

Kaimas atsirado prie X-XII amžiaus Gyvolių piliakalnio. Piliakalnio dydis – 1000–2000 m², perimetras 100 × 200 metrų. Šlaitai statūs, jų aukštis 10–20 m, gamtinės kliūtys iš 3 pusių. Aplinkinėse vietovėse gausu istorinių – archeologinių paminklų: Pavirvytės – Gudų IX – XI amžiaus senkapiai, Santeklių senkapiai, prancūzkapiai. Archeologų nustatyta, kad šiose vietose buvo kuršių ir žiemgalių genčių ribos, netgi rasti kapai liudija, kad greta, pagal savo kultūrą, buvo laidojami abiejų genčių žmonės.

Gyvolių kaimą garsina vaistažolininkė – farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė – čia gyvenanti, turinti įmonę „Jadvygos žolės“. 

Kapėnai 

Kaimas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į pietus nuo Viekšnių, prie kelio Užventis–Tryškiai–Viekšniai , Virvyčios kairiajame krante.  

1540 m. Žemaičių ir Livonijos sienų vietovių sužymėjimo rašte minimas Kapėnų laukas. 

XVIII a. pab. didelius šio krašto plotus carienė Jakaterina II padovanojo buvusiam Mastislavio vaivadai P. K. Chominskiui, paskui dvarai buvo išdalinti jo kreditoriams. Kapėnų palivarkas atiteko kunigaikščiui Liubeckiui (apie 6 tūkst. dešimtinių), apie XIX a. vid. - F. Kontrimui. Prieš I pasaulinį karą dvaro savininkas buvo Grigoravičius. 1926 m. Kapėnų dvaras išskirstytas. 

Kapėnų dvaro centrą žmonos Elenos vardu nupirko gretimo Kairiškių dvaro savininkas V. Sirutavičius. Nauji šeimininkai ties Kapėnais užtvenkė Virvytę, per užtvanką įrengė tiltą, pastatė kartono fabriko cechą, kuris priklausė Dovydui Jaršauskui. 1950 m. čia pradėta statyti elektrinė, kuri po poros metų jau veikė. Tiltas 1960 m. įlūžo, o juo važiavusi mašina įkrito į Virvytę. Po šio įvykio tiltas nebeatstytas.

Dvaras turėjęs nemažai pastatų: mediniai dvaro rūmai, didžiulis rūsys, kuriame buvusi įrengta spirito varykla. Netoli rūmų didžiulis parkas. Šalia jo stovėję kumečių trobesiai, urėdo namelis, karvidės, kurių sienos buvusios dekoruotos akmenų mūru. Akmeninėse sienose įmūrytų grandinių paskirtis - nepaklusniems dvaro samdiniams bausti. 

Apie Viekšnių miestelio įsikūrimą yra užsilikęs toks padavimas. Nuo neatmenamų laikų ant dešiniojo Ventos kranto netoli Virvytės žiočių klestėjusi šventoji giria. Kiek toliau girios į vakarus augusios trys vinkšnos. Vinkšnos buvusios nepaprastai didelės ir aukštos. Žmonės jas ypatingai globoję ir šventomis laikę: čia dievų meldę palaimos, čia ir padėkos maldoms kėlę rankas į dangų. Amžiams slenkant, senieji išmirę, o jaunieji pamiršę ir vinkšnų šventumą. Iš storų vinkšnų šakų pradėję statyti trobas. Tų trobų gyventojus vadinę vinkšniečiais, vėliau viekšniečiais ir, pagaliau - viekšniškiais. Nuo to ir pati vieta buvusi pavadinta Viekšniais.

Burokiškė. Burokės pelkė - prie Viekšnių miestelio buvusi pelkė, neišbrendamas kemsynas, kurioje perėjo pempės. Yra išlikęs padavimas, kadMeižių ežeras esąs atkeltas iš prie Viekšnių miesto esančios Burokiškės pelkės; toje vietoje, kur dabar yra ežeras, senovėje buvusi pieva. Ežeras atkeliavęs kaip debesys ir čia nusileidęs, o toje vietoje, kur jis pirmiau buvęs, palikusi tik pelkė.

Kapėnai. Vieną kartą Svirkančių kaime gyveno žmogus. Rudeniop išėjo į Kapėnuose esančius miškus grybauti. Diena buvo šalta ir niūri, tvenkėsi lietaus debesys. Žmogus ilgai klaidžiojo po miškus, nieko nerasdamas. Po kiek laiko nusprendė eiti namo. Traukdamas namo pamatė senas kapines ir sušuko: - O velniai, rupūžės, čia gi kapinės! Sulig tais žodžiais žmogus pradėjo grimzti ir nugrimzdo. Jo garbei šį kaimą pavadino Kapėnais, o už esantį kalną - Rupūžkalniu.